„Creditinfo“: pernai naujų įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis nemažėjo
Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, iš per 2009 m. Lietuvoje įregistruotų 6338 naujų įmonių (UAB ir IĮ) vadovų 3 proc. yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais įmonėse, kurios turi nepadengtų įsiskolinimų, turto areštų, yra likviduojamos ar bankrutavusios. Pernai, palyginti su 2008 m., tokių neigiamų verslo sąsajų santykis išliko nepakitęs, nors šalyje buvo įregistruota 400-tais mažiau naujų įmonių.
„Sprendžiant iš naujai įsteigtų įmonių menkai pasikeitusių pavadinimų, dalis jų nė neketina maskuoti ankstesnės savo veiklos, nes kiti verslo atstovai vis dar žiūri į jų neigiamas sąsajas pro pirštus. Tai verčia pagrįstai abejoti, ar didžioji dalis šių įmonių skolų – beveik 50 mln. litų – kada nors pasieks savo kreditorius. Todėl Lietuvos verslui, siekiančiam išvengti pradelstų įsiskolinimų, prieš pradedant dirbti su nauju partneriu, derėtų pasidomėti, ar įmonės vadovybė bei steigėjai nėra tie patys skolininkai, tik prisidengę kitu vardu“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Pernai beveik pusė įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis buvo įsteigtos aukštos rizikos sektoriuose, t.y. veiklą vykdė prekybos, pramonės, nekilnojamo turto ir statybų bei transporto srityse. Mažiausiai įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis 2009 m. buvo įsteigta žemės ūkio, komunalinio ūkio ir finansinių paslaugų sektoriuje. Penktadalis naujai įsteigtų įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis pasekė savo pirmtakių pavyzdžiu – jau pirmaisiais veiklos metais susidūrė su mokumo sunkumais.
2009 m. daugiausiai naujai įsteigtų neigiamas verslo sąsajas turinčių įmonių ir toliau išliko Vilniaus apskrityje. Tačiau, išanalizavus statistinius duomenis, matyti, kad tokių įmonių skaičius aktyviau didėjo ir kitose apskrityse. 2008 m. įmonių su neigiamomis sąsajomis branduolys telkėsi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, kai 2009 m. jos buvo aktyviai steigiamos ir Panevėžio bei Šiaulių apskrityse.
„Viena iš priemonių, kuri gali padėti efektyviai užkirsti kelią tolimesnei verslo skolininkų „migracijai“, yra Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas, įsigaliosiantis nuo šių metų kovo. Jis įpareigoja naujai steigiamas ir jau veikiančias įmones pateikti visą savo akcininkų sąrašą, o tai leis lengviau atsekti neigiamas verslo sąsajas bei tokiu būdu išvengti neapgalvotų skolų“, – teigia A. Buemann.
Tačiau, pasak A. Buemann, vien minėto įstatymo pakeitimo neužteks, nes tikrasis naudos gavėjas įmonėje atskirais atvejais būna kitas, nei asmenys, nurodyti bendrovės steigimo ir veiklos dokumentuose. Be to, dažnai tam tikrus pažeidimus dangsto ir patys kreditoriai, tikėdamiesi, kad skolininkas atsiskaitys, arba kreditorius sutinka su daliniu skolos dengimu kartu įsipareigodamas neviešinti skolos fakto. „Taip susidaro uždara grandinė, kurioje yra vienas laimėtojas – skolininkas. O išeitis iš tokios padėties – verslo atstovai turėtų vieningiau keistis informacija tarpusavyje apie įsipareigojimų nevykdančias įmones“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
Su pernai naujai įsteigtomis neigiamų verslo sąsajų turinčiomis įmonėmis yra susijusios 446 bendrovės, kurių pusė turėjo po vieną ar daugiau pradelstų įsiskolinimų. Bendra šių skolų suma sudarė 48 mln. litų, o vidutiniškai kiekviena įmonė buvo skolinga po 177 tūkst. litų. Ketvirtadalis šių įmonių turėjo įregistruotus turto areštus, kai kurios iš jų – daugiau nei penkis. Beveik penktadaliui įmonių buvo vykdomas ikiteisminis skolų išieškojimas, o bendra susigrąžinti siekiama suma siekė 832 tūkst. litų.
Mažiau nei pusė šių įmonių jau nebevykdo veiklos, tačiau didžioji dalis tebėra aktyvios, o jų skolos kreditoriams sudaro 40 mln. litų. Minėtos įmonės veiklą vykdo aukštos rizikos sektoriuose, t.y. prekybos, statybų ir nekilnojamo turto, transporto bei pramonės (ypač baldų segmentas).
Atgal